žibinkštis

žibinkštìs sf. (3^b) K.Būg, Rtr, FrnW, KŽ, žìbinkštis (1) Als, žibiñkštis sm. (2) NdŽ, žibìnkštis sm. (1) DrskŽ 1. Lp, Jsv žr. žibinkštė: Žibinkštìs turi pelės pavyzdą Sn. Žibiñkštis peles gaudo Dv. Tai tep peles žibinkštùkė ir išnaikino Rdm. Mačiau žibinkštį, tokia šmaukšti, greita, landžioja tarp akmenų Btg. Šeškus ir žibinkštìs nesbijo gyvatės DrskŽ. Jei neskelia gyvulys, reikia permest žibinkštis per karvę Pns. Žibìnkščiai ka peršoka, tai gyvulys dvesia DrskŽ. Kokie žibinkščiùkai, tokio plauko gyvolius reik laikyti (priet.) DūnŽ. ^ Teip šarpiai viską daro kaip žibinkštìs Klp. Juozapota buvo kap žibinkštìs (sudžiūvusi), o dar̃ o o! DrskŽ. Tie vaikiukai meili kaip žibiñkščiai Rdn. Meili mergelė kaip žibinkščiùkas Eig. 2. scom. prk. apie piktą, kerštingą žmogų: Užkliūk tu žìbinkštį miesto vidurė[je], ka paleis lyrą (pradės šaukti) Ms. 3. scom. prk. apie mielą vaiką: Aje, tas muno žibiñkštis! DūnŽ. A, tas muno žibiñkštis, kaip mas būsiam be saldainių! Pp. 4. E, NdŽ, Pls, Lp žr. žebenkštis 4: Žibiñkštin kimšo balaną DrskŽ. Žibiñkštį pakaria ir degina, būlot, balaną DrskŽ. Pakorė žibinkštį Rod. Kap balanom žibino, tai padarė tokį žìbinkštį Kč.